Nepamirštamos akimirkos balkone.
Gyvenimą reikia nugyventi taip, kad vėliau prisimintum kuo daugiau akimirkų, kad nuo to, ką padarei, pasidarytų žąsies oda. Todėl bičiulis pakvietė juodaodę ant stogo, kur ji neskaitys poezijos, o keps ją taip, tarsi nuo jos priklausytų visos žmonijos likimas. Net dangus pavydėjo to, ką pamatė.
