Žiūriu į knygą - matau figūrą.
Pagirtina, kai žmogus nori įgyti naujų žinių, išmokti kažką naujo ir tobulėti. Tačiau Andre Love aiškiai nėra vienas iš jų, nes, žiūrėdama į khu, ji mato ne tekstais parašytą istoriją, o savo vaikino kietąjį penį. Tai kam kankintis skaitant, kai gali tiesiog paskambinti vaikinui ir su juo salto, kaip paskutinį kartą ant fotelio?.
